- pustikis
- 2 pustikis, -ė adj. CII216, Sut paikas, kvailas, tamsus: Būdami dabar žmones lėtos, pustikiai ir kūniški, ir dvasios neturį, o ieškote prakėlimo ant kitų svietišku būdu DP516. Tokie pustikiai tur tokį priekalbesį MTXXII.
Dictionary of the Lithuanian Language.